balandžio 17, 2017

Difuzinės plėvelės: rūšys, charakteristikos, naudojimas

Straipsnyje pasakojama apie šiuolaikinę medžiagą, apsaugančią nuo drėgmės ir vėjo, – difuzines plėveles. Sužinosite apie tai, kokios būna apsaugos nuo drėgmės ir kokia jų taikoma konkrečiais atvejais.

• Plėvelės (membranos) veikimas
• Vandens garų pralaidumas – pagrindinė membranos charakteristika
• Plėvelės montavimas
• Specialios plėvelės

Hidroizoliacinė ruloninė medžiaga, naudojama išorės darbams, turi pasižymėti viena savybe – vienpusiu drėgmės pralaidumu. Tai būtina tam, kad iš apšiltinimo sluoksnio galėtų pasišalinti garai, susidarantys dėl temperatūrų skirtumo ir padidėjusios drėgmės. Vienintelis sprendimas, kuris gali tai atlikti – difuzinė plėvelė.

Plėvelės veikimas

Galimi pavadinimo variantai – pralaidi, pusiau pralaidi, difuzinė, superdifuzinė ir garus izoliuojanti plėvelė atspindi šio sluoksnio veikimo esmę. Plėvelė drėgmę praleidžia viena kryptimi – nuo apšiltinimo – ir koncentruoja ją kitoje pusėje, nuo kurios drėgmė nubėga ar išgaruoja. Dėl to plėvelės juostos pusės yra žymimos vienodu būdu – piešinys, logotipas, skirtinga spalva. Jeigu membrana bus sumontuota klaidingai, t.y. ne ta puse, apšiltinimo medžiaga sudrėks per keletą savaičių.

Pats audinys yra kapiliarinis siurblys, sudarytas iš dviejų medžiagų sluoksnių:
1. Pašiauštas sluoksnis. Surenka drėgmę ir ją perduoda į perforuotas skylutes. Per mikroskopines skylutes drėgmė persisunkia į kitą audinio pusę.
2. Lygus polietileno sluoksnis su perforacija. Jame renkasi nuo apšiltinimo medžiagos pašalinta drėgmė.
Nuo perforacijos tankio (angų skaičiaus ploto vienete) tiesiogiai priklauso audinio „praleidžiamoji geba“. Kuo daugiau angų, tuo geriau membrana pašalina vandenį.

Vandens garų pralaidumas – pagrindinė difuzinės plėvelės charakteristika

Pagal šį rodiklį membranos skirstomos į tris kategorijas:
1. Mažos difuzijos – praleidžia iki 300 mg/m2 per 24 valandas. Toks audinys tinka sausoms patalpoms ir vidinėms pertvaroms.
2. Vidutinės difuzijos – praleidžia nuo 300 iki 1000 mg/m2 per 24 valandas. Tokios membranos tinka beveik visais atvejais vidutiniame klimate.
3. Didelės difuzijos (superdifuzinės) – daugiau nei 1000 mg/m2 per 24 valandas. Naudojama, esant storam apšiltinimo medžiagos sluoksniui, nepalankaus klimato rajonuose, kur yra didelis drėgmės skirtumas.
Šis įdomus efektas sėkmingai naudojamas netgi augalininkystėje – drėgmės nemėgstantiems augalams auginti šiltnamyje. Membrana išdžiovina uždarame šiltnamyje esantį orą.

Difuzinės plėvelės montavimas

Garų izoliacija, įrengta tarp stogo dangos medžiagos ar ventiliuojamo fasado ir sienos ar stogo konstrukcijos, sąlyginai vadinama hidroizoliacija arba hidrobarjeru. Šis terminas yra sąlyginis, nes jis apibūdina ne medžiagos savybes, o jos paskirtį. Šiuo atveju membrana iš tiesų nepraleidžia drėgmės, tačiau ją pavadinti visaverte hidroizoliacija taip pat negalima.

Kaip jau buvo rašyta, gamintojas daro viską, kad montavimo metu nebūtų padaryta klaida ir plėvelė būtų teisingai paklota. Ir tai nėra visi reikalavimai, taikomi šiam darbui. Klojant difuzinę membraną reikia laikytis šių taisyklių:
1. Audeklas išvyniojamas ant šiltinimo medžiagos pašiauštu sluoksniu ir turi gerai priglusti.
2. Audinys prie gegnių ar statramsčių prispaudžiamas sija ar grebėstais.
3. Tarp hidrobarjero ir stogo ar sienos apdailos medžiagos turi būti paliekamas 15-50 mm pločio ventiliacinis tarpelis.
4. Prispaudimo sijomis suformuotas kanalas turi būti laisvas nuo sofito iki kraigo (ant stogo) arba pradinės grindjuostės iki sofito (ant sienos).
5. Jeigu naudojami grebėstai, juose turi būti palikti tarpai, kad vėdinimo kanalai tarpusavyje susijungtų.
6. Hidrobarjero audinio juostas tarpusavyje būtina gerai suklijuoti, kraštus užleidžiant 50-100 mm. Kraštinis sujungimas su grebėstu taip pat yra priklijuojamas.

Tinkamai sumontuota membrana tarnaus labai ilgai – iki 50 metų. Jeigu stogo dangoje nebus naudojama membrana, stogo apšiltinimas tinkamai neatliks savo funkcijų.

Specialios membranos

Šiai kategorijai priklauso aukštųjų technologijų medžiagos, kurios turi ir hidrobarjero, ir apšiltinimo medžiagos savybių.

Folija padengta membrana. Ypač aktualu karštuose rajonuose. Folija infraraudonųjų spindulių šilumą atspindi atgal į atmosferą, todėl stogas įkaista keletą kartų mažiau. Žiemos metu toks barjeras palaiko temperatūrą ventiliavimo tarpelyje, kuriuo išgarinamas kondensatas.

Pirmoji mintis, ateinanti į galvą, bandant sutaupyti hidrobarjero sąskaita, – vietoje difuzinės plėvelės naudoti paprasčiausią polietileną. Toks sprendimas nėra tinkamas, nes polietileno plėvelė nors ir nepraleis atmosferos drėgmės, tačiau neišleis drėgmės iš apšiltinimo medžiagos ir ją gadins. Susikaupę garai sušlapins vatą. O vata, kaip yra žinoma, negali būti atkurta. Jeigu norite, kad stogas ir sienos visada būtų sausos ir šiltos, naudokite difuzines membranas.

Naujienos
About administratorius